Pagrindiniai PIAAC 2015 tyrimo Lietuvoje rezultatai
- Lietuvos suaugusiųjų matematinio raštingumo rezultatas yra aukštesnis nei tyrime dalyvavusių EBPO šalių vidurkis, skaitymo gebėjimų rezultatas nesiskiria nuo tyrime dalyvavusių EBPO šalių vidurkio, o problemų sprendimo pasitelkiant technologijas rezultatas yra žemesnis nei EBPO šalių vidurkis.
- Lietuva yra viena iš dviejų valstybių, kurioje vyrų ir moterų matematinio raštingumo ir skaitymo gebėjimų pasiekimai beveik nesiskiria.
- Lietuvos jaunų suaugusiųjų (16-24 metų amžiaus) skaitymo gebėjimų ir matematinio raštingumo rezultatai yra aukštesni nei kitų amžiaus grupių asmenų. Lietuvos jaunų suaugusiųjų skaitymo gebėjimų rezultatas yra aukštesnis nei tyrime dalyvaujančių šalių vidurkis. Geresni skaitymo ir matematiniai įgūdžiai, lyginant su kitų šalių gyventojais, taip pat būdingi vyresniems nei 55 m. Lietuvos gyventojams.
- Lietuvoje didelė dalis suaugusiųjų stokoja darbo kompiuteriu įgūdžių ir jiems sudėtinga spręsti problemas pasitelkiant technologijas (1 gebėjimų lygmens nepasiekė arba tik 1 lygmenį pasiekė 54,6% suaugusiųjų). Vienas iš penkių Lietuvos suaugusiųjų (20,9%) teigė, kad neturi darbo kompiuteriu įgūdžių (tyrime dalyvaujančių EBPO vidurkis – 14,7%). Šioje srityje net ir jaunimo įgūdžiai yra žemesnio lygmens nei jų bendraamžių EBPO šalyse.
- Žemiausio pasiekimų lygmens nepasiekusių suaugusių dalis Lietuvoje yra mažesnė nei EBPO šalių vidurkis: 15,1%
Lietuvos suaugusiųjų nepasiekė žemiausio skaitymo gebėjimų lygmens (EBPO šalių vidurkis – 18,9%); žemiausio matematinio raštingumo lygmens nepasiekė 17,4% suaugusiųjų (EBPO šalių vidurkis – 22,7%). - Daugelyje šalių nustatytas teigiamas ryšys tarp aukštesnių skaitymo ir matematinio raštingumo rezultatų ir padėties darbo rinkoje bei atlyginimo dydžio – Lietuvoje ši sąsaja viena stipriausių.
- Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje žymiai daugiau žmonių teigia, kad jų raštingumo lygis yra aukštesnis, nei reikia darbui.
- Lietuvoje sąsaja tarp aukštesnių skaitymo ir matematinio raštingumo rezultatų ir socialinių veiksnių (pasitikėjimo kitais, nuostatų dėl asmens įtakos politiniams sprendimams, dalyvavimo savanoriškoje veikloje) yra ne tokia akivaizdi kaip kitose šalyse, tačiau nustatytas stiprus ryšys tarp raštingumo rezultatų ir sveikatos būklės vertinimo (aukštesnius rezultatus pademonstravę asmenys dažniau teigė, kad jų sveikata yra gera arba labai gera).
- Daugiau nei 40 proc. Lietuvos suaugusiųjų, ypač vyrų, yra įgiję vidurinį arba profesinį išsilavinimą. Įvairių pakopų aukštąjį išsilavinimą yra įgijęs kiek daugiau nei ketvirtadalis suaugusiųjų populiacijos, iš jų daugiau moterų nei vyrų. Daugiausiai aukštąjį išsilavinimą pasiekusių asmenų yra 25–34 metų amžiaus grupėje (virš 45 proc.). Vos pradinį išsilavinimą įgijusių ar neturinčių išsilavinimo žmonių Lietuvoje yra labai nedaug.
Tarptautiniame suaugusiųjų kompetencijų tyrime PIAAC buvo vertinami 16–65 metų amžiaus žmonių esminiai informacijos apdorojimo įgūdžiai:
Suaugusiųjų gebėjimai PIAAC tyrimo metu yra vertinami (matuojami) kompiuteriniu testu pagal 500 taškų skalę, kuri yra suskirstyta lygmenimis. Kiekvienu lygmeniu yra nusakoma, ką tam tikrą taškų sumą surinkęs asmuo geba atlikti. Skaitymo gebėjimai ir matematinis raštingumas matuojamas šešiais lygmenimis (1–5 lygmenys, kai 1-asis lygmuo reiškia žemiausią gebėjimų lygį, o 5-asis – aukščiausią gebėjimų lygį, paskutinis lygmuo nurodo tokius asmenis, kurie nepasiekė nė 1-ojo lygmens). Gebėjimai spręsti problemas pasitelkiant technologijas vertinami keturiais lygmenims (1–3 lygmenys, kai 1-asis lygmuo reiškia žemiausią gebėjimų lygį, o 3-iasis – aukščiausią, paskutinis lygmuo nurodo asmenis, kurie nepasiekė nė 1-ojo lygmens). Lygmenys suskirstyti pagal tai, kokio sudėtingumo užduotis asmuo geba atlikti. |
PIAAC tyrimo ataskaitos ir analizės
Tarptautinės PIAAC tyrimo ataskaitos ir analizės: https://www.EBPO.org/skills/piaac/publications/
Nacionalinės PIAAC tyrimo ataskaitos ir analizės:
Lietuvos PIAAC tyrimo rezultatų apžvalga, paskelbta EBPO interneto svetainėje
Jolita Dudaitė, Rūta Dačiulytė, Jolanta Navickaitė (2022). Lietuvos suaugusiųjų raštingumo sąsaja su įsitvirtinimu darbo rinkoje ir mokymusi visą gyvenimą.
Jolita Dudaitė (2019). Suaugusiųjų gebėjimai, mokymasis ir darbo rinka. Tarptautinio EBPO PIAAC tyrimo rezultatų apžvalga.
Jolita Dudaite (2018). Literacy Change as a Result of the Education Reform: Comparison among the Post-Soviet Countries.
Jolita Dudaitė, Vilija Lukošūnienė (2016). Pagrindiniai suaugusiųjų gebėjimai. PIAAC tyrimo rezultatai. Gerosios praktikos vadovas.
PIAAC duomenų paskelbimo renginio pranešimai:
Gintautas Bužinskas „PIAAC rezultatai: Lietuva“.
Thomas Weko „Kodėl turėtų rūpėti įgūdžiai: suaugusiųjų kompetencijų tyrimo rezultatai“.
Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimas spaudai „Lietuva pirmąkart dalyvavo suaugusiųjų gebėjimų tyrime“.
PIAAC tyrimo duomenys
Kviečiame visus Lietuvos mokslininkus ir švietimo srities specialistus, o taip pat visus švietimo problemomis besidominčius asmenis naudoti ir analizuoti PIAAC tyrimo duomenis.
Tyrimo duomenys: https://www.EBPO.org/skills/piaac/data/